Puszcza Białowieska to ostatnia pozostałość pierwotnych lasów Europy i największa populacja żubrów. Skarb przyrody. Obiekt wpisany na Listę Światowego Dziedzictwa UNESCO. Od XIV do końca XVIII wieku Puszcza Białowieska położona była w Wielkim Księstwie Litewskim przy granicy z Koroną. Przetrwała do naszych czasów dzięki ochronie i opiece królów Polski i wielkich książąt Litwy. W latach 1386-1795 – przez 410 lat – jedenastu władców Polski i Litwy odwiedziło Białowieżę ponad 100 razy. Wystawa opowiada o władcach Rzeczypospolitej Obojga Narodów i ich roli w historii Puszczy.

Belovežo giria – tai paskutiniai pirmykščio miško plotai ir didžiausia stumbrų populiacija Europoje. Gamtos lobynas. UNESCO pasaulio paveldo objektas. Nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos Belovežo giria plytėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, prie sienos su Lenkijos Karalyste. Ji išliko iki šių dienų dėl Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių globos ir saugojimo. 1386–1795 m. (per 410 metų) vienuolika Lenkijos ir Lietuvos valdovų lankėsi Beloveže daugiau nei 100 kartų. Paroda pasakoja apie Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respublikos valdovus bei jų vaidmenį Belovežo girios istorijoje.

Białowieża Forest preserves the last remnants of Europe’s primeval woodlands and the largest population of European bison. A natural treasure. UNESCO World Heritage Site. From the 14th to the end of the 18th century, the Białowieża Forest was located within the Grand Duchy of Lithuania, near the border with the Crown of the Kingdom of Poland. It has survived to this day thanks to the protection and care of the kings of Poland and the grand dukes of Lithuania. Between 1386 and 1795 — over of 410 years — eleven rulers of Poland and Lithuania visited Białowieża more than 100 times. This exhibition tells the story of the rulers of the Polish–Lithuanian Commonwealth and their role in the history of the Forest.